Užsakymus taip pat priimame el. paštu [email protected] arba „Facebook” puslapyje GYVI KRISTALAI

Geležinis meteoritas (Sikhote-Alin), 10,4 gr.

46,00

1947 m. vasario 12 d., apie 10.30 val., Sikhote-Alin kalnuose, Primorėje, Sovietų Sąjungoje, žmonės pastebėjo didelį objektą, ryškesnį už saulę, kuris krito iš šiaurinės pusės ir nusileido maždaug 41 laipsnio kampu. Ryškus blyksnis ir kurtinantis kritimo garsas buvo girdimas 300 kilometrų atstumu aplink smūgio tašką netoli nuo Lučegorsko ir maždaug 440 km į šiaurės rytus nuo Vladivostoko. Dūmų takas, maždaug 32 km ilgio, išliko danguje kelias valandas.

Neturime

,
Prekės informacija
Išmatavimai 21x20x8,7 mm
Kristalinė struktūra/Singonija Kubinė
Kilmės šalis Rusija, Sikhote-Alin

Meteoritai – tai kietos kosminių kūnų liekanos nukritusios į žemę. Pagal cheminę sudėtį jie skirstomi į tris grupes: geležiniai, akmeniniai ir geležiniai akmeniniai.
Pavadinimo kilmė gr. meteora – kabantis ore.
Mokslininkai teigia, kad geležiniai meteoritai tai suskilusio kosminio kūno branduolio dalys, o akmeniniai tai kosminio kūno išorės dalys. Meteoritų amžius pradedamas skaičiuoti nuo jų pagrindinio kūno atvėsimo momento. Dauguma jų atvėso prieš 3,5 ir 4,6 mlrd.metų.
Žymus vokiečių mineralogas W. Schumannas teigia, kad geležinių meteoritų sudėtyje, be pagrindinės dalies – geležies, randama nuo 4 iki 40% nikelio, šiek tiek kobalto ir vario. Žemės plutoje tokio lydinio nėra.

Visos tautos meteoritus laikė šventaisiais dangaus akmenimis, Dievo ženklais. Meteoritą radęs žmogus buvo laikomas paties dangaus išrinktuoju, vadinasi išskirtiniu. Manyta, kad jie turi itin stiprią jėgą, su kuria gali dirbti tik ypatingas žmogus, todėl praktikos ir ritualai su meteoritais buvo įslaptinti.

M. Gienger teigia, kad meteoritas išlaisvina gilius sielos vaizdinius, verčiančius suabejoti iki tol buvusiomis vertybėmis, atveria naują požiūrį ir gyvenimo prasmę. Fizine prasme meteoritas mažina raumenų įtampą, traukulius, nervingumą. Dedamas ant saulės rezginio.

Melody tvirtina, kad meteoritai tai kosmoso pasiuntiniai ir dovanos žemės gyventojams. Jie atveria informaciją apie kitus pasaulius, esančią žmogaus viduje, padeda suvokti, kad ir žmogus yra tik svečias žemėje, atvykęs į ją atlikti savo būties užduotį. Skatina įžvalgą, padeda pasitikėti kitais žmonėmis ir nematomomis esybėmjs, todėl ypač naudingas patekus į naują aplinką. Ramina melancholiją, stiprina anemiškus žmones.

Geležinių meteoritų funkcija – priminti žmonėms žvaigždėms jų tikrąją prigimtį ir sustiprinti žemiškąjame kelyje. Bendrinė funkcija – priminti kosminės tvarkos įstatymo veikimą. (A. Ilgevičienė)

Meteoritai taukia bundančias ir pabudusias sielas, jie ragina laikytis kosminių įstatymų ir vykdyti prisiimtą užduotį, skatina vidinės ugnies užsidegimą žmogaus širdyje, pagal savo sugebėjimus įsisukant į visuomenei reikalingus darbus.
Geležinis meteoritas tai galingos energijos koncentratas. Astrofizikai teigia, kad geležiniai meteoritai tai kometų ir asteroidų branduolių dalys.
Jis gali suaktyvinti visą žmogaus vidinį potencialą – galias. Pačios galios nėra nei gėris nei blogis, tačiau geravalis žmogus ir piktavalis žmogus naudoja savo energiją skirtingai, ir taip sukuria gėrį arba blogį su visomis pasekmėmis, vadinasi gerą arba blogą karmą. Būtent per blogą karmą sielos įstringa žemės samsaroje.

Meteoritas itin išryškina puikybę, pyktį, vidinę agresiją ir atskleidžia žmogaus turimos energijos kokybę per efektingas išorės situacijas. Jei žmogaus viduje daugiau gėrio, jeigu jis nuoširdžiai pasiruošęs dirbti kitų labui, jeigu jam svarbūs aukštesni idealai, meteoritas jį apvalo, užgrūdina ir sustiprina.

Pakabutis nešioti patartinas ant imuninės sistemos centro, saulės rezginio arba bambos, atsižvelgiant į tai dėl ko jūs tą pakabutį nešiojate. Ant imuninės sistemos centro skatins suvokimą ir paskirties vykdymą, ant saulės rezginio stiprins savirealizaciją, ryžtą, minties materializaciją, ant bambos ypač tiks tiems, kurie užsiima fizinės ar astralinės jėgos praktikomis.

Derinamas su kalnų krištolu.

Parengta naudojantis „Akmenų knyga, arba žingsnis į platesnį suvokimą” A. Ilgevičienė;